Dabartinis likvidumo santykis

Dabartinis likvidumo santykis yra svarbus finansinis rodiklis, kuris padeda įvertinti įmonės trumpalaikį mokumą – tai yra, gebėjimą laiku įvykdyti savo trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Šis rodiklis dažnai naudojamas finansų analitikų, kreditorių, investuotojų ir verslo partnerių, vertinant įmonės finansinę sveikatą.

Tvirtas dabartinis likvidumo santykis dažniausiai yra atsakingos ir tvarkingos finansų vadybos rezultatas. Tai reiškia, kad įmonė turi pakankamai pinigų arba turtą, kurį galima greitai paversti grynaisiais, kad padengtų esamus įsipareigojimus. Toks rodiklis siunčia teigiamą signalą investuotojams ir kreditoriams, kad įmonė yra finansiškai stabili, patikima ir su ja bendradarbiauti nėra rizikinga.

Dabartinio likvidumo santykio esmė

Dabartinis likvidumo santykis apskaičiuojamas finansinių metų pabaigoje, naudojant balansą. Jis parodo, ar įmonė turi pakankamai trumpalaikio turto padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Tai itin svarbu, ypač jei įmonė susiduria su rinkos svyravimais, sezoniškumu ar kitais išoriniais veiksniais, galinčiais turėti įtakos jos likvidumui.

Jei šis rodiklis yra aukštas, tai reiškia, kad įmonė gali laiku atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, sumokėti mokesčius ir išvengti delspinigių ar priverstinių paskolų. Priešingai, žemas dabartinis likvidumo santykis rodo, kad įmonė gali vėluoti su mokėjimais, kas neigiamai atsiliepia jos reputacijai ir finansiniams rezultatams.

Svarbu pažymėti, kad šis rodiklis neparodo, ar įmonė yra pelninga. Pelninga įmonė gali turėti žemą likvidumo santykį, jei jos pinigų srautai yra prastai valdomi, o nuostolinga įmonė gali turėti aukštą santykį, jei laiku užsitikrina pakankamai apyvartinių lėšų.

Dabartinis, greitasis likvidumo santykis ir kiti rodikliai

Dabartinis likvidumo santykis yra tik vienas iš kelių mokumą apibūdinančių rodiklių. Kiti svarbūs rodikliai, tokie kaip greitasis likvidumo santykis (quick ratio) ir finansavimo santykis, taip pat naudojami vertinant įmonės gebėjimą padengti įsipareigojimus:

Greitasis likvidumo santykis skiriasi nuo dabartinio tuo, kad neįtraukia mažiau likvidaus turto, tokio kaip atsargos. Jis apskaičiuojamas tik pagal turtą, kuris gali būti greitai konvertuotas į pinigus (pvz., pinigai, trumpalaikiai reikalavimai, vertybiniai popieriai).
Finansavimo santykis parodo, kokia dalis trumpalaikių įsipareigojimų gali būti padengta trumpalaikiu finansiniu turtu, tačiau neįtraukia visų likvidžių turto rūšių.

Kaip apskaičiuojamas dabartinis likvidumo santykis?

Apskaičiavimas yra gana paprastas:

Dabartinis likvidumo santykis = (grynieji pinigai + trumpalaikiai reikalavimai + atsargos + kitas trumpalaikis turtas) / trumpalaikiai įsipareigojimai

Tai parodo, kiek trumpalaikio turto tenka kiekvienam įsipareigojimų eurui. Pvz., jei rodiklis yra 1,5, tai reiškia, kad įmonė turi 1,50 euro trumpalaikio turto kiekvienam 1 eurui trumpalaikių skolų.

Koks yra geras dabartinis likvidumo santykis Lietuvoje?

Bendros gairės:

Geras: daugiau nei 2
Vidutinis: tarp 1 ir 2
Silpnas: mažiau nei 1

Reikia atsižvelgti į sektoriaus ypatybes. Pavyzdžiui, prekybos įmonės gali turėti didelį atsargų kiekį, todėl jų dabartinis santykis gali būti aukštesnis. Tuo tarpu paslaugų įmonės, neturinčios atsargų, dažniau remiasi greituoju santykiu.

Dėl ekonominio neapibrėžtumo, infliacijos ir tiekimo grandinių trikdžių pastaraisiais metais Lietuvoje rekomenduojama turėti tam tikrą „pagalvę“ – likvidumo rezervą, kuris leistų reaguoti į nenumatytus finansinius iššūkius. Dažniausiai laikoma, kad 200 % trumpalaikio turto viršijantis lygis yra saugus.

Ar gali dabartinis santykis būti per didelis?

Taip, per aukštas dabartinis likvidumo santykis taip pat gali būti problema. Tai gali reikšti, kad įmonė laiko per daug neinvestuotų grynųjų, kurie negeneruoja pelno. Vietoje to, jie galėtų būti naudojami veiklos plėtrai, investicijoms ar skolų mažinimui. Per didelis likvidumas signalizuoja apie neefektyvų išteklių panaudojimą.

Kokios rizikos esant per žemam dabartiniam santykiui?

Jei dabartinis likvidumo santykis mažesnis nei 1, įmonė rizikuoja negalėti įvykdyti savo įsipareigojimų laiku. Tai gali lemti tiekėjų nepasitikėjimą, delspinigius, teisminius procesus ar net nemokumo procedūras. Lietuvoje įmonė, kuri ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, gali patekti į Valstybinės mokesčių inspekcijos „juoduosius sąrašus“, kas dar labiau apsunkina jos veiklą.

Kaip pagerinti dabartinį likvidumo santykį?

Yra keletas paprastų priemonių:

Derėtis dėl ilgesnių mokėjimo terminų tiekėjams. Jei pavyks pratęsti sąskaitų apmokėjimo terminus, likvidumas pagerės be papildomų investicijų.
Sutrumpinti klientų mokėjimo terminus. Jei klientai atsiskaito greičiau, pinigai greičiau grįžta į apyvartą.
Naudotis faktoringu. Tai leidžia iš karto gauti pinigus už išrašytas sąskaitas. Lietuvoje faktoringas populiarus tarp mažų ir vidutinių įmonių, nes nereikalauja papildomų užstatų.
Optimizuoti atsargų valdymą. Atsargų sumažinimas (ypač pasenusio ar lėto apsisukimo) gali padidinti grynųjų kiekį.
Peržiūrėti išlaidas. Mažinant nereikalingas išlaidas, galima padidinti pinigų likutį be papildomo finansavimo.

Dabartinis santykis ir verslo finansavimas Lietuvoje

Daugelis kredito įstaigų ir alternatyvių finansuotojų Lietuvoje vertina dabartinį likvidumo santykį kaip vieną iš pagrindinių rodiklių. Jei santykis žemas, finansuotojai dažnai siūlo prastesnes sąlygas: trumpesnį grąžinimo terminą, mažesnę paskolos sumą, didesnes palūkanas.

Tuo tarpu įmonės, kurių likvidumo rodikliai yra geri, gali tikėtis lankstesnių finansavimo sąlygų. Tai ypač svarbu verslams, kurie planuoja plėtrą ar investicijas į technologijas, darbuotojų skaičiaus augimą ar į naujų rinkų užkariavimą.

Lietuvoje veikiantys finansuotojai, tokie kaip „SME Finance“, „Finbee Verslui“ ar „Noviti Finance“, dažnai siūlo geresnes sąlygas įmonėms, kurios įrodo savo trumpalaikį mokumą – tai reiškia ne tik skaičius, bet ir realų gebėjimą laiku atsiskaityti.

Apibendrinimas

Dabartinis likvidumo santykis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiančių įvertinti įmonės gebėjimą operatyviai padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Nors jis nėra vienintelis sėkmingo verslo požymis, jo ignoravimas gali lemti finansines problemas net ir pelningai įmonei. Lietuvoje ypač svarbu sekti šį rodiklį dėl konkurencingos rinkos, didėjančių veiklos sąnaudų ir griežtėjančių kredito sąlygų. Tvarkinga likvidumo vadyba – tai stabilaus ir augančio verslo pagrindas.